Sniegui užgulus Lietuvą į kelius išvažiavo ne tik kelininkai, bet ir ūkininkai, kurie valo gyvenviečių bei kaimo kelius. Žemdirbiai ant savo pečių prisiimtų kaimo ir gyvenviečių kelių priežiūrą, bet negali to daryti, nes, pasirodo, patys tą jiems uždraudėme.
Lietuvos kelių direkcija sako, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės – ne jų rūpestis. Nuosavybės teise jie priklauso savivaldybėm, todėl tai jų atsakomybė, kaip šiuos kelius tvarkyti ir prižiūrėti.
Dabar dalis kelius valančių ūkininkų užsiima nelegalia veikla – jei ūkis gavo ES paramą valdų modernizavimui, dešimtis ir šimtus tūkstančių eurų kainuojantys traktoriai žiemą privalo dūlėti klojimuose. Pagal galiojančius reikalavimus, su jais negalima teikti jokių mokamų paslaugų – nei už dyzeliną arti kaimyno lauko, nei dalyvauti viešojo pirkimo konkurse ir valyti gimto kaimo keliuką.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas pasakoja, kad pagal dabar galiojančią tvarką žemdirbys, jei pirko techniką už ES paramą negali su ja teikti jokios paslaugos, tik dirbti savo ūkyje. Už tai, kad valo bendruomenės keliuką ar kaimynui suaria žemės sklypą jis turėtų sulaukti sankcijų.
Tai patvirtina ir Nacionalinė mokėjimų agentūra.
Nacionalinės mokėjimo agentūros komunikacijos skyriaus patarėja Aistė Kanevičienė sako, kad technikos naudojimas priklauso nuo to, kam ūkininkas gavo paramą. Jei tai programa, skatinanti pasitraukimą iš žemės ūkio veiklos ir ekonominės veiklos įvarinimui, tai dalyvauti konkurse ir valyti kelią už pinigus gali. Jei parama skirta konkretaus ūkio modernizavimui, technika visą įsipareigojimo laikotarpį privalo naudoti tik savo reikmėms. Papildomai uždarbiauti draudžiama.
Mėgina keisti
„Laimei, šią tvarką pradėta keisti. Mano žiniomis, žemės ūkio ministras kreipėsi į Europos Komisiją išaiškinimo ir jie pasakė, jog paslaugas galima teikti. Ūkiuose pati moderniausia Lietuvos technika, kodėl žiemą jos nepanaudojus? Žmonės galėtų ne sezono metu uždirbti“, – aiškina V. Buivydas ir sako, kad vietos savivaldybės, kurių įmonės nespėja valyti kelių ir taip prašo ūkininkų pagalbos.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad savivaldybės turėtų aktyviau bendradarbiauti su ūkininkais ne tik valant kelius, bet ir juos tiesiant. Tai įrašyta ir ministerijos strategijoje.
„Jei galime kur nors gauti sinergiją, tai ir turime daryti“, – tikina ministras.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, užsnigtų kelių valymas dauguma atvejų tai tiesiog pagalba bendruomenei, bet ne uždarbis.
„Daugumą kelių ūkininkų valo geranoriškai. Jei žmogus gyvena kaime ar miestelyje, keliais jis ir pasirūpina. Norint, kad už darbą būtų mokama, savivaldybė turi skelbti viešųjų pirkimų konkursą. Dabar praktiškai labdara. Vienintelė pagalba – jei su seniūnija sudaroma sutartis ir ūkininkas valo kelius, tai jis gali dyzeliną įtraukti į sąnaudas ir taip galima šiek tiek sumažinti mokesčius“, – dėsto J. Talmantas.
Reikia ir ūkininkams
V. Buivydas neslepia, kad nuvalytais keliais suinteresuoti ir patys ūkininkai, ypatingai tie, kurie verčiasi gyvulininkyste ir reguliariai turi išvežti produkciją.
Tačiau J. Talmantas sako, kad ši bėda turi būti sprendžiama ne savivaldybėje, o visos Lietuvos mastu. Tiesiog priimti įstatymą, kad jei nutiko pūga ir keliai užpustyti, savivaldybė ūkininkams sumokėti už atliktus darbus. Taip racionaliau nei pirkti dar daugiau technikos kelininkams. Tuo labiau niekas nežino, kada reikės tokios pagalbos. Gal šiemet, o gal po penkerių metų.
„Mes visi skaičiuojame pinigus ir negalime dirbti vien tik už dyką. Viena valanda traktoriaus darbo, įskaičiuojant darbo užmokestį, kainuoja apie 20 eurų“, – vertina ūkininkas ir sako, kad valyti keliams reikia ir specifinės technikos bei agregatų, kurie ne visada reikalingi ūkyje. Nematant perspektyvos, kad ši įranga atsipirks, žmonės jos neskuba pirkti.
V. Buivydas sako, kad išsigelbėjimas būtų supaprastinta tvarka, kuria būtų galima samdyti ūkininkus, kad šie ekstremaliomis sąlygomis galėtų valyti kelius ar atlikti kitas vietos savivaldai reikalingas paslaugas ir už tai nebūtų baudžiami. Žmonės turi pačią moderniausią ir galingiausią techniką ir dirbti gali greičiau bei efektyviau, nei savivaldybių samdomos įmonės, kurios įsikūrusios ir techniką laiko miestų centruose. Pirmiausia šios bendrovės valo centrinius kelius ir gyvenvietes ir kol atvažiuoja iki atokesnių gyvenviečių praeina gana daug laiko. Ūkininkas vietos gyventojas ir kelią, kuriuo pats važiuoja, nuvalys kur kas greičiau.
Nenauja sistema
Sistema, kai kaimo kelius valo ūkininkai Europoje nėra nauja. Pavyzdžiui, portalo finland.lt duomenimis ji veikia Suomijoje.
Suomijos kaimo vietovės yra retai gyvenamos, todėl ten yra netrumpų kelio atkarpų, kurias prižiūri privatūs savininkai. Tų kelių priežiūra dažniausiai vykdoma taip: kuris nors iš sniegvalę turinčių ūkininkų valo kelius ir jų atšakas, o paskui išlaidos padalinamos kelio naudotojams.
Vėlų rudenį kelkraščiuose atsiranda ilgos rykštelės nudažytos šviesą atspindinčiais dažais. Tai yra žymės, pagal kurias sniegvalės vairuotojas net ir didžiausios pūgos metu gali matyti, kur yra kelias, o kur prasideda griovys.
Suomijoje kelių priežiūra yra reglamentuojama įstatymais. Atsakomybe už šį darbą yra dalijasi privačių sklypų savininkai ir savivaldybės.
Lrt.lt
